Lietuva yra ūkiškas kraštas. Ne tik dėl žemdirbių, tačiau taip pat ir ūkininkų, kurie augina galvijus mėsai arba pienui. Tiesa, dalis produkcijos lieka ne mūsų šalyje, tačiau keliauja į kitas šalis, kur jie pasitarnauja tos šalies verslininkų poreikiams.
Lietuviškų veršelių eksportas yra paklausus užsienio valstybėms ir galima pasidžiaugti, kad skaičiai vis labiau auga. Tai paskatina ne tik didelius, tačiau ir mažus verslus išbandyti eksporto galimybes ir tuo pačiu kitas rinkas.
Kiekvienais metais išvežamų veršelių kiekiai vis labiau auga. 2009-ųjų duomenis skaičius siekė 200 tūkst. Veršelių, tačiau tai buvo tik labai gera pradžia, kuri šiuo metu džiugina net kelis kartus didesniais skaičiais. Taip pat galima džiaugtis,. Kad mūsų šalies gyvulių augintojai sudaro labai ilgalaikius kontaktus su supirkėjais, kurie pasitiki lietuviška produkcija ir tuo pačiu jos kokybe.
Žinoma, natūralu, kad gyvulių eksportui įtaką padarė Korona virusas, tačiau ji tikrai kur kas mažesnė nei buvo tikėtasi. Galima pasidžiaugti, kad skaičiai šiuo metu aktyvūs, po truputį vis labiau auga. Tikimasi, kad kai virusas bus kiek sustabdytas – bus galima džiaugtis dar didesniais pardavimo skaičiais.
Žinoma, Lietuvoje užaugintas veršelis, kuris yra vežamas į kitas šalis – nauda ne tik mūsų šalies verslininkams, tačiau ir pačiai valstybei, kuri nemažai uždirba iš eksporto. Štai todėl vis labiau lengvinamos sąlygos, taisyklės, kurios paskatina ne tik didelius, tačiau ir mažesnius verslus bandyti savo jėgas tarptautinėje rinkoje.
Maisto ir Veterinarijos tarnyba taip pat pastebi, kad vis daugiau ūkininkų ir tuo pačiu verslininkų skiria dėmesį kokybei, o tai garantuoja ne tik didesnius pardavimo kiekius, tačiau ir gerą reputaciją, kuri siejama su Lietuvos vardu. Žinoma, tai naudinga mūsų šaliai ir tuo pačiu kitų maisto gaminių verslininkams, kurie dar tik skinasi kelius į eksportą.
Vis daugiau šalių, tiksliau, skirtingų šalių verslininkai susidomėti lietuviškais galvijais, mėsa, gaminiais. Tai – geros kokybės produktas, kuris parduodamas patraukliomis kainomis, tad sulaukia didelio susidomėjimo ne tik iš ES šalių, tačiau ir tolimųjų, trečiųjų šalių verslininkų.
Daugiausia lietuviški galvijai vežami į ES šalis.
Palikti komentarą