orkaiteMaisto ruošimas – neišvengiamas, kasdienis šeimos ar vieno asmens ritualas. Juk  smagu savaitgalį, arba turint daugiau laisvo laiko pasisukioti virtuvėje, pasigaminti ką nors įdomesnio, gurmaniškesnio sau, šeimai, draugams. Orkaitės – puikios kulinarų, ar jiems prijaučiančių, pagalbininkės. Sugalvojome, ką kepsime, paruošėme, įdėjome į orkaitę ir „vuolia“ turime puikų rezultatą!

Šie virtuviniai prietaisai labai gelbsti ir padeda gaminant maistą. Nereikėtų pamiršti, jog orkaitės ne visuomet buvo tokios „išmanios“ kaip šiandieną. Senais laikais žmonės norint ką nors išsikepti naudojo krosnis. Taip, krosnies paskirtis nėra vien patalpos apšildymui. Iš tiesų, per drąsu teigti, jog krosnis naudojo tik senovėje.     Dar ir dabar daugelis vyresnio amžiaus žmonių, gyvenančių kaime, kuria krosnis, kad apšildytų patalpas bei pasigamintų pietus ar vakarienę.

Krosnies ištakos siekia dar akmens amžių. Tuometinės orkaitės, kad ir kaip keistai skambėtų, buvo į žemę suleistos arba iš akmenų sukrautos ugniavietės. Gana ilgai krosnys buvo statomos ne viduje, bet lauke. Krosnyse buvo lydomas metalas, kaitinami indai iš molio. Tik nuo XIII a.- XIV a. krosnys buvo pradedamos įrenginėti gyvenamosiose patalpose. Tuo laikotarpiu, kas turėjo didesnę, gražesnę krosnį – buvo laikoma pasiturinčia šeima. Barako, renesanco, klasicizmo ir neogotikinio stiliaus laikotarpiu, senovinė orkaitė buvo viena didžiausių namų puošmenų. Krosnys buvo dekoruojamos gražiausiais ornamentais, skulptūromis, įvairiausiomis kolonomis.

Krosnys tiek seniau, tiek dabar pagal paskirtį skirstomos į šildymo (patalpų, pirties) bei maistui arba duonai kepti. Tik pastarosios labai retai naudojamos ir tapo lyg egzotika.